Skaitykite I-ąją dalį
Teksto autorė: s. Teresė Gudelevičiūtė CSJ
Evangelistas Jonas Kanos vestuvių ženklu nori mums atskleisti kažką nauja Jėzaus misijoje. Tas naujumas – Mergelės Marijos vaidmuo. Jonas neatsitiktinai pasirinko kalbėti apie Mariją Jėzaus viešojo gyvenimo pradžioje. „Išsibaigus vynui, Jėzaus motina jam sako: „Jie nebeturi vyno“. Jėzus atsakė: „O kas man ir tau, moterie? Dar neatėjo mano valanda!“ (Jn 2, 3-4) Jėzaus gyvenimo pabaigoje, prie kryžiaus, Marijai bus skirtas tas pats paslaptingas žodis, kaip ir Kanos vestuvėse: „Moterie“.
Jonas perduoda mažai Marijos žodžių ar detalių apie jos veikimą. Tačiau tai nereiškia, kad jie mažiau reikšmingi. Marijos tylus buvimas apglėbia visą Jėzaus viešojo gyvenimo misiją. Jos ištikimybė prie kryžiaus išryškina ir Jono ištikimybės šaltinį. Jonas lieka ištikimas kryžiaus skausme per Mariją ir su Marija. Mums svarbu atrasti Mariją, Užtarėją įvairiuose gyvenimo išbandymuose. Kol gyvename žemėje, tol dvasinė kova yra mūsų kasdienybė.
Bažnyčios tėvai sulygina Bažnyčios gyvenimą, ir mūsų pačių gyvenimą su audrų blaškomu laivu. Kartais atrodo, kad vanduo jau per daug užtvindė laivą ir mes paskęsime! Būna taip, kad ima kaustyti įvairios baimės ir sunku pasitikėti Dievo vedimu. Marija, Tikėjimo Motina, mūsų nepalieka. Ji yra mūsų tikėjimo ir vilties motina. Ji drąsina pasitikėti Jėzumi, „daryk, viską ką Jis tau lieps“! O kaip pasitikėti Jėzumi, kai atrodo, jog Jis neatsako audros sūkuryje? Daryk viską, ką Jis tau lieps – klausykis savo širdies gelmėje kalbančio Jėzaus ir nebijok prarasti senojo žmogaus baimių, abejonių, atiduok į Jėzaus rankas savo gyvenimo kelią, pasitikėti Juo.
Šv. Teresėlė save lygino su mažu paukšteliu, kuris trokšta skristi link saulės, bet teturi mažus sparnelius. Kadangi negali pakilti aukštai, jis lieka drąsiai, su pasitikėjimu žvelgti į dieviškąją saulę, ir niekas negali jo išgąsdinti. Žvilgsnis į Jėzų, širdies šauksmas, atsidavimas Jėzui yra žibintas mūsų kelyje. Pasitikėjime Dievu – svarbiausia ne mūsų ribotos jėgos, o ryžtingas atsidavimas Dievo tėviškai meilei, net ir suvokiant savo silpnumą, nepajėgumą.
Marijos motiniška širdis atidi žmogaus vargui. Vargas – mūsų pačių nepasirinktas – slegia, siekiame jo atsikratyti. Tačiau vargas kaip lipni juosta prie mūsų prilimpa, jaučiamės nejaukiai su savo skurdu, trūkumais, vargais. Žmogiškasis vargas yra įvairus: jis ir vidinis, ir išorinis, ir asmeninis, ir bendruomeninis, ir kūniškas, ir psichologiškas, ir dvasinis. Kūniškame lygmenyje žmogaus vargas yra liga, pastogės, maisto nepriteklius; psichologiniame lygmenyje, tai – sunkiai valdomos emocijos, užsisklendimas savo praeities žaizdose; dvasiniame lygmenyje ramybės, prasmės, vilties nepriteklius; santykiuose stoka priėmimo, dėmesio, palaikymo.
Mūsų širdis natūraliai bėga nuo vargo, kuris žeidžia, stabdo gyvenimo džiaugsmą. Yra toks vargas, kuris visų matomas: blogas charakteris, vienoks ar kitoks neįgalumas, prasta šeimos reputacija. Matomas vargas, stengiamės jį užmaskuoti, bet yra ir toks vargas, kuris nesimato iš pirmo žvilgsnio, kurį stengiamės ignoruoti, nuslėpti net nuo savęs. Tačiau mes pamirštame, kad Jėzų traukia mūsų vargas kaip magnetas traukia geležį. Jis yra Gelbėtojas, Jam nebaisu mūsų vidinis ir išorinis skurdas, trūkumai. Jėzus ir atėjo tam, kad paimtų visus mūsų vargus sau, mūsų vidinį ir išorinį skurdą. Marija, tikėjimo motina, kreipia mus į Jėzų, ragina jam atiduoti savo vargą, širdies žaizdas.
Ieva, po pirmosios nuodėmės gali perduoti gyvybę biologiniu būdu, bet ji nebėra vaisinga dvasiškai. Marija, naujoji Ieva, gimdo mus gyvenimui tikėjimu, Ji kreipia mus į malonių šaltinį Kristų. „Daryk viską, ką Jis tau lieps“: priimk, kad atgimti iš aukštybių, reiškia, leistis būti mylimam, vedamam Dievo ne pagal tavo apskaičiavimus, bet pagal Dievo malonę, kuri tave pranoksta.
Žmogaus širdis sukurta Dievui, amžinajam gyvenimui ir džiaugsmui. Marijos vaidmuo tikėjimo kelionėje palaiko mūsų džiaugsmą, moko priimti gyvenimo vargus ir juos nešti Kristui. Jėzus žodis perkeičia vandenį vynu, perkeičia mūsų sielos vargą į gerąją žemę, kurioje kryžiaus išbandymas tampa išganymo, susitikimo su Jėzaus gailestingumu ir meile vieta.
Evangelija pagal Joną uždega tikėjimą, sustiprina viltį, pažadina iš sąstingio meilę. Marijos vaidmuo tikėjimo, vilties ir meilės kelionėje nėra antraeilis. Ji Motina, Ji Užtarėja, Ji Tarpininkė, Ji paima mūsų skurdą ir neša Jėzui. Moko pasitikėti Jėzaus perkeičiančios meilės galia. Kasdien prašykime Marijos pagalbos, kad mūsų širdis išlaikytų pasitikėjimą, kad nesame vieni tikėjimo kelionėje, kad turime Motiną, kuri palydi ir augina mūsų tikėjimą.
